valyvas

valývas, -a adj. (1) [K], Rtr, RŽ, DŽ, NdŽ, KŽ, -à (3) J.Jabl, Š, Klt, valỹvas, -à (4) P.Skar(Vlkv); L, ŠT145 1. ŠT178, DŽ, Auk kuris mėgsta švarą, švarus, tvarkingas: Ten moteris labai valyvà buvo Lb. 2. DŽ¹, Dbk, Mlk geras, doras, lemtas, padorus: Valývas berniokas: negeria, pinigus močiai ataduoda Klt. Vaikas jei valývas, jei negers, bus gerai Sug. Valývas buvo seniukelis: nieko anas nenuskriaus – nei mažo, nei didelio Prng. Kai man, tai jis labai valývas buvo J.Jabl(Ln). Čia tai žmogus valývas an viso ko Užp. Jum da labai valývas žmogus papuolė Sdk. Ale valývas kunigas – pamatęs vargo Strn. Baisiai valyvà žmogystė Strn. Baisiai valyvì jos vaikai Klt. Valyvà moterytė Dglš. Koks kunigelis valývas! Ad. Ale iš jo pasidaręs valyvas berniokas Km. Ai, koki gerūs, koki valývūs žmonės! Slk. Kai grįžo po darbų, tai pasdarė valyvèsnis Žb. Tokiai gražiai mergelei reikia valývas bernelis rast Auk. Kur žmonės valyvi, niekas nelieka [nevedęs] Šmn. Kad nors valývą [merginą] paimtų Lel. Aš tau būsiu vyras – i labai valyvas LTR(Tvr). Žmogus valývas, ne melagius, blaivus BM64(Žb). Jaunutis gydytojas, matyt, labai valývas jaunikaitis LTI425(A.Baran). Darbas su meile tryško iš jo (Tumo) valyvojo asmens A.Sm. Nors kūnas senyn, bet dvasė gyva, regint Lietuvos vyrą valyvą A1885,345. Lietuviška kalba turi savo švelnumą lūpose valyvų žmonių TŽVI412(M.Jan). ^ Valývas – nei kanda, nei spiria Kp. Kai buvo gyvas, buvo valyvas Lb. ║ vikrus: Ot tus tai valyvas: per tvorą tik strikt – ir peršoko Lš. 3. N, [K], BŽ98 geras, tinkamas, deramas, kaip reikiant: Valývas (stiprus, kietas) medis [K]; R337, MŽ, MŽ451. Nė arklo valývo nemoka pasidirbti J.Jabl. Valyva karvė ant pieno Nj. Raugintas pienas, atmieštas prėsku, valyvèsnis Sv. Nėr valývos vietos pastatyt triobom – bala gyvenvietėj Adm. Ne ką tokią vištą laikai, tai geriau valývą gaidį Lkm. Giedojimas šitų mergų – negali nei valyvo poterėlio sukalbėt Dbk. Šitie čebetai valývi avėt Dgl. Šiandie oras labai valývas Šš. Kad i valývas lietus būt! Dglš. Tamstos žadiniu išspausdinti valyvomìs literomis mano lietuvišką kalbomokslį nusidžiaugiau LTI417(A.Baran). Šneka kraštas tiktai gyvas, kaip tas kūnas dvasia savo, kaip tas ūkis yr valyvas, kur Lietuva meilę gavo A1883,75. Ten stovėjo valyvas namas J.Šliūp.

valývai adv. NdŽ, DŽ¹, KŽ, valyvaĩ DŽ, NdŽ; L: Kad ką dirbi, tai dirbk valyvaĩ Trgn. Reikalaudavo, kad vertėjas savo darbą atliktų teisingai, sąžiningai, valyvai KlbV20. Geros ir kultūringos spaudos negalime turėti be laikraštininkų, gerai pasiruošusių ir valyvai išauklėtų A.Sm. Kad valyvaĩ būtų pašnekėjęs, negi būt ažsirašęs Sl. Neskubink, bet man valyvaĩ padaryk Lkm. Prigyk, prigyk, obelėle, valyvai, valyvai LTR(Prl).

4. Sdb neišrankus ėdesiui, ėdrus (apie gyvulį): Mano bėriukas tai valývas – ką paduosi, tą suės Bsg. Valývų arklių retai dabar kur yra Št. Kad jau valyvas tas veršiukas, tai jam nei piršto, nei pieno – nieko nereikia Srv. Šuva gana valývas: ką pagavo, tą suėdė Rm. Gẽra, kai turì valývą gyvulį Klt. ║ Pg neišrankus valgiui, valgus: Kad jau valývas mūsų piemeniukas: ką jam nepaduosi, tą suvalgys Srv.